Triumfuojantis Žibėnas – apie trečią titulą, „Ryto“ prisikėlimą ir rūbinės tėvą
Vilniaus „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas po neįtikėtino triumfo FIBA Čempionų lygoje apžvelgė penkerių metų klubo kelią, tryško džiaugsmu dėl pasiekimo bei apibūdino Simono Lukošiaus pasirodymą finale. Žibėno auklėtiniai šeštadienį per pratęsimą 92:86 palaužė Atėnų AEK, o strategas bandė paaiškinti, kaip „Rytas“ sugrįžo iš 20 taškų deficito trečiajame kėlinyje. „Neturiu atsakymo ir nežinau, kada turėsiu tą atsakymą, – sakė Žibėnas. – Reikės ryte atsikėlus pabandyti suprasti, ar čia tikrai baigėsi taip, kaip baigėsi. Ar įsižnybti, ar dar kažką pasidaryti... Panašu, kad tai yra realybė – medalis kaba. „Ryto“ vardas vėl Europoje skamba pačiu garsiausiu būdu. Po 17 metų, tad žiauriai smagu prisiliesti prie istorijos. Visų žaidėjų, kurie šį sezoną rungtyniavo „Ryte“, vardai ir pavardės bus įrašytos auksinėmis raidėmis. Tai tikrai nuguls istorijoje. Labai didžiuojuosi žaidėjais. Tokia patirtimi, iš pirmo karto... Iš pradžių atrodė, kad esame kažkiek išsigandę. Tačiau šiandien buvo viso sezono paveikslas. Kai mums yra sunku – mes nelūžtame. Kai išreikštiems lyderiams neina, kažkas perima estafetę. Labai svarbus dalykas viso sezono metu, kad niekas nerodė panikos. Treneriai ir komanda pasidarė savo kambariuką, į kurį neleidome įeiti panikuojantiems. Šiandien buvo matomas tas paveikslas pačioje tinkamiausioje scenoje ir platformoje.“ Žibėnui tai yra trečias titulas su „Rytu“. Prieš tai jis 2022 ir 2024 m. į viršų kėlė Lietuvos krepšinio lygos trofėjus. Koks jausmas iškovoti šią taurę? „Niekas titulo neatims. Tas smagiausia. Net nėra ką lyginti su LKL titulu – visi titulai yra brangūs ir žiauriai įsimintini. Tačiau tai, ką padarėme Europoje... Kai pagalvoji, kokių komandų mes palikome už nugaros. Eina šiurpas. Reikės laiko suvirškinti tai, kas atsitiko“, – tikino Žibėnas. Strategas „Ryto“ vyriausiuoju treneriu dirba jau virš penkerių metų. Kaip klubas nuo titulų sausros perėjo iki dabartinio džiaugsmo? „Dar buvo plaukų daugiau tais laikais, mažiau žilų, – apie penkerių metų kelią juokavo Žibėnas. – Seniai jau tai buvo. Nuo ko pradėjome? Nuo tikėjimo žaidėjais, nuo tikėjimo vietiniais, nuo kitokios emocijos, nuo ėjimo žingsnis po žingsnio. Kantriai statėme, statėme, statėme. Užvakar Gytis Radzevičius pasveikino, jis pats labai daug prisidėjo statydamas komandą. Tai ir jo, ir Margirio Normanto, ir Georgio Dedo nuopelnas. Daug kas buvo su mumis kantriai statė komandą. Labai gaila, kad kartais tas juodas darbas sprendžiamas tik rezultatais. Pasikartosiu, kad darome tą patį kasdieninį darbą ir darysime jį toliau. O kaip bus? Matysime. Trečiadienį – rungtynės Kėdainiuose.“ – Prieš tai „Rytas“ nebuvo patekęs net į ČL ketvirtfinalį. Koks jausmas pasiekus dar daugiau? – Atvirai pasakysiu – „Top 16“ yra neblogas pasiekimas. Pastovus bitchinimas , kad mes iš „Top 16“ neišeiname... Taip, bet yra galimybės ir panašiai. Manau, kad „Top 8“ yra maksimumas pagal logiką. Tą logiką pralenkėme, patekome į ketvertą, įrodėme ir niekas to neatims. Šiemet tos sėkmės taip pat buvo, neslėpsime. Tačiau nežinau, ar čia sėkmė laimėti prieš Tenerifę ar talentingą, atletišką AEK komandą. Nelūžome, nepasidavėme, išlikome kartu ir nusipelnėme teisės pašvęsti. Gudaitis po rungtynių sakė, kad tik nemirkite niekas šiandien. – Simonas Lukošius žaidžia pirmąjį sezoną Europoje po studijų JAV. 7 tritaškiai finale – ką tai sako apie šį žmogų? – Pusfinalyje jis buvo išimtas, nesuradome jo. Gal dėl gynybos, gal dėl dar kažko. Šiandien jis pajautė metimą, žaidėjai patys pradėjo jo ieškoti. Patikėkite manimi, mes tikrai papildomų derinių nedarėme. Aišku, gal paskutinį tritaškį pagrindiniame laike buvome pasiruošę, speciali situacija iš šoninės linijos. Neturiu žodžių. Šiemet tokia jau mes komanda – tikėkis netikėto. Simas iššauna jau trečią kartą, prieš tai su „Galatasaray“, su Le Manu. Tačiau tai yra visos komandos nuopelnas. Niekas nepanikavo, o jeigu buvo panika, tai mes ją apsitvėrėme sienele. – Kaip augo fanų bendruomenė per tuos metus? – Augo tikėjimas, augo atributikos pardavimai, augo šalikų skaičius, augo pakabukų ant automobilių veidrodėlių skaičius. Po šios pergalės aš matau, kad Vilnius ant tų veidrodėlių tikrai dominuos. – Matome, kiek emocijų pergalė suteikia Artūrui Gudaičiui. Ką jaučiate dėl jo? – Pagarbą jaučiu. Tai, ką padarė jis sezono viduryje, pasilikdamas su mumis... Buvo labai prasta sezono atkarpa, ypač kai Radzevičius išvažiavo ir Martynas Paliukėnas gavo traumą. Labai daug buvo blogų atkarpų, bet jis išliko kaip kapitonas, kaip mūsų rūbinės tėvas. Neslėpsiu, kad šiame sezone mums reikia patirties, tad smagu jį turėti. Dar smagiau, kad kiekvienas žaidėjas išsiveža begalę patirties. Norėsime ją naudoti ateities kovose.
2026-05-09 22:28:00